Prieš metus laiko buvau pasimetusi ir išsigandusi, nes netekau darbo ir pajamų nežinojau ką daryti ir kaip elgtis,kaip išmaitinti save ir dukryte ir susimokėti mokesčius kaip pajamos siekė per mėnesį vos 400eur. Tada visai netikėtai atradau organizacija VŠĮ „Žmonės Žmonėms” ir nusprendžiau į juos kreiptis pagalbos, nes pati nesugebėjau viena su viskuo susitvarkyti užklupus juodam periodui.. Pamenu tą dieną labai greitai buvo sureaguota i mano sms ir pokalbiai vyko taip sklandžiai ir aiškiai,kad net nepastebėjau kaip reali pagalba jau buvo suteikta kitos dienos ryte. Buvau nustebusi ir pamaniau kad pats Dievas man atsiuntė angelus sargus, kurie mums parūpino greitai maximos dovanu kupona maistui ir mes galėjome apsipirkti maisto produktų visam mėnesiui ir ramiai gyventi… Maniau to užteks ir mano problemos išsispręs ir greitai pradėsiu dirbti ir atsistosiu ant kojų..Bet žinote teko dar ne vieną mėnesį kreiptis pagalbos į juos,nes sunkiai sekėsi darbą susirasti todėl jie pasirūpino mumis, kad nereikėtų mums badauti…
Vėliau susiradau darba, ir draugą maniau viskas bus tobula ir gražu taip ir buvo puse metų….Bet deje įvyko gyvenimas ir draugas parodė savo tikrąjį alkoholiko veidą ir narcistinius požymius.. Išsiskyrėm grįžom su vaiku atgal namo ir vėl viską reikia pradėti nuo nulio. Tik ši kartą tai padaryti buvo žymiai sunkiau, nes sužinojau kad laukiuosi ir ši žinia sukėlė man depresija… Daugelis džiaugiasi tokia puikia naujiena, o man tai buvo bausmė. Buvau išsigandusi ir pasimetusi, todėl kreipiausi pagalbos vėl i VŠĮ” Žmonės Žmonėms” organizacija, nes nežinojau kaip su viskuo tvarkytis…
Galiausiai pradėjau dirbti ir nusprendžiau išsaugoti šią gyvybę, nes jaučiau, kad viskas bus gerai man tik šiek tiek reikia pagalbos ir ramsties į ka atsiremti,su kuo pakalbėti,kam pasiguosti kaip skauda…. O Tatjana visada buvo šalia ir niekada neleido prarasti tikėjimo ir vilties kad viskas bus gerai…Pamenu reikėjo dukryte paguldyti į vaikų raidos centrą Vilniuje Tatjana ir tada mus labai palaikė ir padėjo mums,netgi aplankė mano dukrytę raidos centre… Žmogus kartais palūžta ir labai stipriai ir be pagalbos rankos jam atsistoti ant kojų būna labai sunku… Taip nutiko ir man, kad ir kaip bandydavau stotis ant kojų mane gyvenimas lamdė ir negailėjo išbandymų vienai buvo beprotiškai sunku tiek emociškai išgyventi viską tiek finansiškai išlaikyti visas keturias sienas ir vaiką… Bet Tatjanos ir VŠĮ “Žmonės Žmonėms” organizacijos dėka,taip pat visų gerųjų žmonių dėka aš stojuos ant kojų ir šventai tikiu, kad gaunant tokį palaikymą ir padrąsinimą aš sustiprėsiu taip ,kad daugiau niekas manęs nepalauš ir aš tikiu, kad kažkada aš galėsiu pati prisidėti prie gerų darbų ir daryti kilnius darbus taip atsidėkodama uz galimybę į saugesnį, ramesnį,sotesnį rytojų.
Aš po biški keičiuosi ir keičiasi mano gyvenimas nors tai vykstą letai, mažais žingsneliais, bet užtikrintai ir mane tam motyvavo ir visada palaike Tatjana nes ji kažką matė manyje to, ko aš nematau. Ir tikėjo manimi, kad iš manęs galimą nemažai išspausti ir kad galiu tapti stipria.
Virginija